Velykos sudėtinėse šeimose (kai partneriai turi vaikų iš ankstesnių santykių) dažnai tampa ne tik džiaugsmo, bet ir logistikos bei emocinių kalnelių išbandymu. Dalinuosi keliomis rekomendacijomis, kurios galėtų šį laiką padaryti šiek tiek ramesnį, aiškesnį, o gal ir lengvesnį:
1. PLANUOKITE ŠVENTINĮ LAIKOTARPĮ.
Tėvai dažniausiai nori švęsti šventes su savo vaikais. Sudėtinėse šeimose biologiniai tėvai turi susitarti ir kartu nuspręsti kur ir kokiu laiku sutiks šventes, o vaikams
šventiniu laikotarpiu tenka keliauti per skirtingus namus. Reikia įvertinti, kad per šventes paprastai svečiuojasi didelis ratas žmonių: seneliai, pusbroliai, pusseserės, draugais. Susitikimai teikia džiaugsmą, bet didelis kiekis besikeičiančių žmonių gali ir labai varginti, ypač mažamečius vaikus. Todėl jie gali tapti prastos nuotaikos, irzlesni, vieni labai aktyvūs, kiti gali tapti pasyvūs ir nenorėti niekur važiuoti, tad tinkamas švenčių planavimas gali palengvinti situaciją:- Planuokite iš anksto. Paprastai šventės planuojamos su išplėstine šeima irl reikia suderinti įvairių žmonių poreikius bei galimybes. Išankstinis šventinio laikotarpio vaikų buvimo laiko planavimas gali padėti išvengti šventinio chaoso ir nesusipratimų. Per Velykas dažniausiai būna ir vaikų mokyklinės atostogos, tad šių atostogų planavimą verta prijungti prie švenčių plano.
- Planuojant atsižvelkite į vaikų interesus. Diskutuojant apie šventinius planus svarbu atsižvelgti į tai, kas geriausia jūsų vaikams. Apgalvokite, kiek konkretus planas atlieps vaikų poreikius ir kokią įtaką darys jų emocinei savijautai. Kur tik įmanoma, įtraukite vaikus į švenčių planavimą, kad besikeičiančioje aplinkoje jie galėtų kontroliuoti bent kažkokius dalykus ir turėtų įtakos sprendžiant, kur ir ką jie veiks.
- Į planavimą įtraukite patėvius ir pamotes (bonus tėvus). Kartais biologiniai tėvai tarpusavyje susitaria dėl vaikų buvimo laiko, o patėvius ar pamotes tiesiog informuoja apie sprendimus ir dėl to kyla įtampos. Negalėdami daryti įtakos sprendimams patėviai ir pamotės jaučiasi atstumti, nesvarbūs ir dažniau atsitraukia.
- Informuokite vaikus apie planus. Vaikai jausis saugesni ir ramesni, kai žinos konkrečius švenčių planus. Mažiems vaikams gali tekti daug kartų kartoti, kaip viskas bus, nes jų laiko suvokimas dar labai ribotas ir jūsų ramūs atsakymai leis jiems bet šiek tiek numatyti laukiančią ateitį.
- Nesudėkite daug renginių ir susitikimų į vieną dieną. Verta apsvarstyti galimybę, kad vaikai Šv. Velykas galėtų švęsti skirtingose šeimose skirtingomis dienomis. Galbūt vienoje šeimoje galėtų svečiuotis pirmąją Šv. Velykų dieną, o su kita šeima švęsti antrąją Velykų dieną arba per Atvelykį.
- Sukurkite ramų tranzitinį laiką. Vaikams pervažiavus iš vienų namų į kitus, palikite ramaus laiko „persijungimui“ t.y. ramiam pabuvimui namuose kartu su biologiniu mama ar tėčiu.
- Suplanuokite individualų laiką su vaikais. Nors per šventes paprastai norime susitikti su kitais, pasimatyti su seniai matytais giminėmis ar draugais, vaikams svarbu turėti laiko tik su savo mama ar tėčiu. Tai gali būti pasivaikščiojimas, pasivažinėjimas dviračiais, knygos skaitymas, žaidimas lego ar bet kuri kita jums visiems patinkanti veikla.
- Patėviai ir pamotės irgi galėtų atrasti laiko sau - pasivaikščiojimas, pietų pogulis ar kita poilsinga veikla suteiks galimybę šiek tiek atsitraukti, atsipūsti ir atgauti jėgas tolimesnėms šventinėms veikloms.
2. PRIIMKITE SKIRTINGUS JAUSMUS
Visose šeimose šventinis laikotarpis būna įvairus ir pripildytas visokiausių jausmų. Pavyzdžiui, džiaugsmo sutikus pasiilgtus žmones; liūdesio dėl tų, kurių jau nebegalime pamatyti; pavydo, kad kiti turi ar gali daugiau nei mes; pykčio, kai kažkas sutrukdo mūsų planus; nusivylimo, kai reikalai pasisuka priešinga linkme, nei mes norėjome.
- Priimkite švenčių netobulumą. Gali norėtis sukurti tobulą šventę, kurios nuotraukos Facebook‘e ar Instagram‘e parodytų nuostabias šeimos akimirkas. Tačiau realybėje viskas būna sudėtingiau. Todėl išgelbėsime save ir kitus nuo nusivylimo, jeigu turėsime mažesnius lūkesčius ir leisime netobuliems posūkiams įnešti staigmenų.
- Leiskite sau ir kitiems jausti įvairius jausmus ir apie juos kalbėkite. Sudėtinės šeimos nariams gali būti smagu atrasti naujas Velykų tradicijas; gali būti liūdna, nes negaliu švęsti taip, kaip įpratusi; gali būti pavydu, nes antrosios pusės vaikai gavo daugiau dovanų kitoje šeimoje nei maniškiai. Svarbu drąsiai ir atvirai kalbėtis apie kylančius jausmus. Kalbėdami apie savo jausmus ir vaikus mokote, kad džiaugtis, liūdėti, bijoti, pavydėti, pykti yra normalu. Tuo pat metu galime mylėti ir nekęsti, džiaugtis ir liūdėti. Tėvai, patėviai ir pamotės taip pat turėtų rasti išklausančias ir priimančias ausis, su kuo galėtų pasidalinti savo džiaugsmais ir nuogąstavimais.
3. PUOSELĖKITE ŠEIMOS TRADICIJAS
Šeimos tradicijos leidžia šeimos nariams kurti unikalią šeimos tapatybę ir pajusti priklausymo šiai šeimai jausmą. Per pasikartojančius ritualus natūraliai perduodamos vertybės bei papročiai, o bendrai leidžiamas laikas stiprina tarpusavio ryšį ir ugdo pasitikėjimą vieni kitais.
- Supraskite konfliktus, kylančius dėl skirtingų tradicijų. Kiekviena šeima atsineša savo papročius (pvz., kaip marginami margučiai ar ridenami kiaušiniai, ką valgome per Velykų pusryčius, o gal pietus). Tradicijų pasikeitimai gali sustiprinti vienišumo, atskirumo jausmus ir kelti pasipriešinimą. Tad skirkite laiko prieš šventes aptarti, kokios pirmųjų šeimų tradicijos jums labai svarbios ir jas norėtumėte puoselėti ir toliau, o ko galima atsisakyti.
- Naujų tradicijų kūrimas. Užuot bandžius perkelti visas senąsias pirmųjų šeimų tradicijas, verta pagalvoti, o kokia galėtų būti jūsų „naujos šeimos“ tradicija, kurioje dalyvautų visi nariai. Gal tai bus ypatingas rytas ieškant paslėptų kiaušinių, gal dėžutė su palinkėjimais kitiems metams, gal bendras Velykinis žygis po gausių pusryčių.
Ramaus ir viltingo Šv. Velykų laikotarpio!