Kita Motinos dienos pusė sudėtinėse šeimose

Paprastai motinos diena siejasi su džiugia švente, gėlėmis, dėkingumu, noru padėkoti mamoms, močiutėms už jų meilę ir rūpestį. Tačiau ne visiems ši diena atneša tik džiugius jausmus. Susierzinimas ir nusivylimas gali kilti tiems, kurių santykiuose su mamomis yra ar buvo daug konfliktų, trūksta šilumos ir rūpesčio.  Liūdesys šią dieną nuspalvina tas, kurios norėtų tapti mamomis, tačiau dėl kokių nors priežasčių negali jomis tapti. Sudėtinėse šeimose ši diena irgi gali turėti savų iššūkių.

Pagalvokite, kokį jausmą sukelia žodis „mama“? Turbūt jis siejasi su meile, rūpesčiu, šiluma, pagalba. O kokios asociacijos kyla išgirdus žodį „pamotė“?

Velykos sudėtinėse šeimose. Ką svarbu žinoti tėvams, pamotėms ir patėviams

 

Velykos sudėtinėse šeimose (kai partneriai turi vaikų iš ankstesnių santykių) dažnai tampa ne tik džiaugsmo, bet ir logistikos bei emocinių kalnelių išbandymu. Dalinuosi keliomis rekomendacijomis, kurios galėtų šį laiką padaryti šiek tiek ramesnį, aiškesnį, o gal ir lengvesnį:

         1. PLANUOKITE ŠVENTINĮ LAIKOTARPĮ.

Tėvai dažniausiai nori švęsti šventes su savo vaikais. Sudėtinėse šeimose biologiniai tėvai turi susitarti ir kartu nuspręsti kur ir kokiu laiku sutiks šventes, o vaikams

Kalėdiniai iššūkiai ir džiaugsmai sudėtinėse šeimose

 

Viena svarbiausių ir daugiausia šurmulio sulaukianti šeimos šventė yra Kalėdos. Šis šventinis laikotarpis dažnai siejamas su artimųjų bendryste, jaukumu, tradicijomis, lemputėmis, dekoracijomis. Tačiau ne mažiau svarbi ir kita, tamsesnė švenčių pusė – vienišumas, chaosas, skubėjimas, nepasiteisinę lūkesčiai, konfliktai. Ne išimtis ir sudėtinės šeimos, kuriose būna visko: džiaugsmo, šilumos, lėkimo, nesusipratimo, pavydo, vienatvės. Skirtingos šeimos, tradicijos, lūkesčiai ir emocijos dažnai susipina ir savaip nuspalvina šventes, todėl svarbu suprasti, kas vyksta, kad galėtume tinkamai reaguoti ir turėti mums labiausiai tinkamą šventinį laikotarpį.

Kuo sudėtingos gali būti Kalėdos sudėtinėse šeimose?

Skirtingos tradicijos

Kiekvienas sudėtinės šeimos narys į šventes atsineša savo įpročius ir

Kaip padėti broliams ir sesėms spręsti kylančius konfliktus

Brolių ir sesių santykis visuomet bus ypatingas. Kartais labai glaudus, kartais priešiškas, bet dažniausiai besikeičiantis - vieną akimirką vaikai žaidžia, o kitą jau pykstasi. Šeimoje vaikai mokosi bendravimo subtilybių: kaip pakviesti kitą žaisti kartu, kaip apginti savo nuomonę ir interesą, kaip spręsti kylančius konfliktus, derėtis, kaip susitaikyti. Tačiau tėvams ne visada lengva atrasti būdus, kaip padėti vaikams viso to išmokti.

Paskutiniu metu konsultacijose tėvai užduoda klausimus, ką daryti, kai broliai ir seserys pešasi, nesutaria, vienas kitą nuolat erzina ar muša. Todėl norėčiau su Jumis pasidalinti pagrindiniais atsakymais ir rekomendacijomis iš Adele Faber ir  Elaine Mazlish knygos „Mano vaikai nesipyksta: kaip padėti vaikams gyventi taikiai, kad ramiai gyventumėte ir jūs“.

Kūdikio gimimas sudėtinėje šeimoje

 

Kūdikio gimimas visada bus ypatingas įvykis šeimai. Kūdikio gimimas yra natūrali šeimos raidos dalis, kelianti įvairius jausmus: džiaugsmą, susijaudinimą, pasimetimą, išgąstį, galbūt liūdesį, gėdą, kaltę, priklausomai nuo to, ar kūdikis lauktas, planuotas, o gal ir labai netikėtas. Jausmų karuselė pradeda suktis kiekvienoje šeimoje. Šiame tekste aš noriu daugiau panagrinėti tai, kokie procesai gimus kūdikiui vyksta sudėtinėse šeimose, kuriose jau auga vaikai iš ankstesnių santykių.

 Kaip ir kada pasakyti vaikams?

Dažnai konsultacijose užduoda klausimus, į kuriuos nėra vienareikšmio atsakymo. Šis klausimas yra vienas iš tokių. Kai kurie tėvai vaikams apie galimą kūdikėlį pradeda kalbėti dar tik planuodami nėštumą, taip duodami laiko vaikams susigyventi su mintimi apie būsimą šeimos pagausėjimą.

Kada ir kaip supažindinti vaikus su antra puse?

 

Draugaujant poroje, kai yra vaikų iš ankstesnių santykių, ateina laikas priimti svarbų sprendimą - supažindinti vaikus su ja ar juo. Planuojant tokį įvykį, reikėtų paruošti vaikus - apgalvoti būsimo susitikimo laiką, vietą ir veiklas.

Kada planuoti susitikimą?

Planuojant vaikų supažindinimą su išrinktąja ar išrinktuoju, svarbu būti apsisprendus, kad jūsų santykiai yra stabilūs ir  bus ilgalaikiai. Bet dar likę laiko iki bendro gyvenimo ar vestuvių. Jeigu skyrybos įvyko visai neseniai, patartina neskubėti ir leisti vaikams susitaikyti su tėvų skyrybomis ir tik tada adaptuotis prie naujų tėvų santykių.

Kaip paruošti vaikus?

Dar prieš bendrą susitikimą pasikalbėkite su vaikais, kad turite draugą ar draugę su kuria einate į pasimatymą. Vėliau pasakykite, kad  norite vaikus supažindinti su jums svarbiu asmeniu.

Vaikų auklėjimas sudėtinėse šeimose. Patėvių – vaikų santykiai.

Vaikų auklėjimas yra svarbus ir sudėtingas menas. Augant vaikams iškyla vis kiti iššūkiai, skatinantys tėvus ieškoti ir atrasti naujus bendravimo su vaikais būdus. Noriu su Jumis pasidalinti įžvalgomis iš skaityto straipsnio „Tyrimų sintezė apie tai, kas veikia vaikų auklėjime sudėtinėse šeimose“. Mokslininkai apibendrino 56 tyrimus, atskleidžiančius sėkmingo vaikų auklėjimo sudėtinėse šeimose būdus. Pabaigoje rasite nuorodą į originalą, o aš pateikiu 9 pagrindinius tyrimų aspektus, pridėdama pavyzdžių iš savo darbo praktikos.

1. Vaikams geriau, kai taisykles nustato ir drausmina tėvai, o ne patėviai. Daugelis tyrimų parodė, kad vaikai ir patėviai geriau sutaria, kai santykių pradžioje patėviai nedrausmina vaikų. Jie gali vaikams padėti laikytis tėvų nustatytų taisyklių, tačiau neturėtų drausminti. Patėviai turėtų išsakyti pastabas dėl netinkamo elgesio, kaip tai darytų bet kuris atsakingas suaugęs žmogus (pvz., prašyti sumažinti garsą, kai muzika trukdo darbui). Kai kuriasi nauja šeima, vaikai

Svetimas savo namuose. „Per vakarienę vaikai kalbasi tik su mama, į mane net nežiūri“.

Kiekvienoje šeimoje tėvai atlieka įvairiausius vaidmenis: draugo, auklėtojo, mokytojo, linksmintojo ir daugybę kitų. Tačiau sudėtinėse šeimose ne retai išryškėja ir kitokie, pirmosioms šeimoms nebūdingi, vaidmenys. 

Sukūrus sudėtinę šeimą, kurioje auga vaikai iš ankstesnių santykių, dažnai įsitvirtina „saviškio“ ir „svetimojo“ vaidmenys. Patėvis ar pamotė būdami šalia vaikų jaučiasi nereikalingi, nepriimami „svetimi“, o mama ar tėtis jaučiasi "saviškiais" tiek savo vaikams, tiek partneriui. Papasakosiu Tomo ir Rugilės istoriją.