Tekstai, straipsniai, nuorodos apie sudėtines šeimas, kuriose auga vaikai iš ankstesnių santykių. Pamotėms, patėviams, tėvams, sukūrusiems antras šeimas.

Svetimas savo namuose. „Per vakarienę vaikai kalbasi tik su mama, į mane net nežiūri“.


Kiekvienoje šeimoje tėvai atlieka įvairiausius vaidmenis: draugo, auklėtojo, mokytojo, linksmintojo ir daugybę kitų. Tačiau sudėtinėse šeimose ne retai išryškėja ir kitokie, pirmosioms šeimoms nebūdingi, vaidmenys. 

Sukūrus sudėtinę šeimą, kurioje auga vaikai iš ankstesnių santykių, dažnai įsitvirtina „saviškio“ ir „svetimojo“ vaidmenys. Patėvis ar pamotė būdami šalia vaikų jaučiasi nereikalingi, nepriimami „svetimi“, o mama ar tėtis jaučiasi "saviškiais" tiek savo vaikams, tiek partneriui. Papasakosiu Tomo ir Rugilės istoriją. 
Tomas (39 m.) susipažino su Rugile (35 m.), nuostabia dviejų vaikų, dešimtmečio Roko ir trylikametės Rasuolės, mama. Poros santykiai gan greitai tapo artimi ir po pusės metų draugystės Tomas pradėjo gyventi kartu su Rugile ir jos vaikais.  Poros santykiai būdavo puikūs, kai vaikai savaitę gyvendavo pas tėtį, tačiau jiems grįžus pas mamą viskas pasikeisdavo.

Kai vaikai būdavo šalia, Tomas jausdavosi nereikalingas: „Rasuolė niekada į mane nežiūri, praeina kaip pro tuščią vietą, per vakarienę kalbasi tik su mama ir broliu. Su Roku mums pavyksta kartu pažaisti krepšinį ir atrodo, kad kurį laiką mes neblogai sutariame. Tačiau grįžęs po savaitės gyvenimo pas tėtį, jis vėl su manimi elgiasi kaip su svetimu. Kai aš bandau apie savo savijautą pakalbėti su Rugile, ji supykus atkerta „neversk manęs rinktis tarp tavęs ir vaikų! Ką man daryti? Jeigu aš leidžiu laiką su tavim, pyksta vaikai. Jeigu būnu su vaikais – tada tu jautiesi atstumtas. Aš negaliu persiplėšti!“.

Pirmosiose šeimose poros tarpusavio ryšys užsimezga anksčiau nei jų ryšys su vaikais. Dar iki vaikų gimimo poros turi laiko pabūti dviese ir pažinti vienas kitą. Gimus vaikams iš karto pradeda megztis ryšys ir vaiko prisirišimas prie tėvų yra daugmaž vienodas. Šeimoje įsivyrauja įvairūs tėvų vaidmenys, įskaitant "svetimo" ir "saviškio", tačiau vaidmenys keičiasi ir nėra užstrigę: vieną kartą mažylis protestuoja ir nenori sėstis prie tėčio, o būtinai šalia mamos, kitą kartą jau yra įsitikinęs, kad panešti jį gali tik tėtis, o ne mama. Sudėtinėse šeimose vaikai rečiau teikia pirmenybę patėviui ar pamotei, o žymiai dažniau juos ignoruoja ar atstumia.

Kodėl patėviai šeimose gauna "svetimojo" vaidmenį?

Tai atsitinka ne dėl patėvių, vaikų ar tėvų kaltės. Sudėtinės šeimos struktūra tam tikra prasme užprogramuoja „svetimojo“ ir „saviškio“ vaidmenis. Yra šeimų, kur šie vaidmenys ne tokie ryškūs, ilgainiui, kuriant santykius su vaikais, svetimojo vaidmuo mažėja. Tačiau nutikus kokiems nors netikėtiems įvykiams ar sulaukus vaikų paauglystės ir vėl gali paaštrėti. Įtakos tam gali turėti įvairios šeimos aplinkybės, pvz.: konfliktiški santykiai tarp tėvų sustiprina vaikų lojalumo konfliktą ir jie atsargiau mezga ryšį su tėvų antromis pusėmis.  

Ką daryti?

Psichoterapeutė dr. Patricia L. Papernow savo knygoje „Surviving and thriving in stepfamily relationships“  (liet. „Išgyvenimas ir klestėjimas sudėtinėse šeimose“) siūlo kelis sprendimo būdus, tokiose situacijoje:

Suprasti ir priimti, kad sunku visoms pusėms, tiek esantiems "svetimojo", tiek "saviškio" rolėje. Kartais gali atrodyti, kad tėvams lengviau, nes jie jaučiasi artimi visiems šeimos nariams, tačiau jausmas, kad turėtum rinktis tarp mylimų žmonių, irgi slegia.

Leiskite laiką mažose grupelėse. Šeimas vienija bendras laikas kartu. Tačiau sudėtinėse šeimose labai svarbus ir buvimas atskirose mažose grupelėse. Tėvų su savo vaikais kartu leidžiamas laikas padeda vaikams jaustis svarbiems, reikalingiems, išskirtiniams, o tai vėliau leidžia lengviau priimti ir naujus šeimos narius (patėvius, pamotes ir jų vaikus). Pora būtinai turi turėti savo laiką, kuomet nereikia spręsti su vaikais kylančių problemų, kai galima visą dėmesį skirti vienas kitam. Taip pat reikalingas ir atskirtas patėvių ar pamočių laikas su vaikais, be tėvų. Tai leidžia labiau pažinti vieni kitus, nes kai veikloje dalyvauja ir tėvai, vaikai natūraliai pirmiausia kreipiasi į juos, prašo jų pagalbos, dalinasi savo išgyvenimais. Vaikams laiką leidžiant su patėviais atsiranda erdvė jų ryšiui tvirtėti. Galima jungtis į grupeles ir pagal pomėgius. Galbūt šeimoje atsiras futbolininkų, slidinėtojų ar tam tikrą muziką mėgstančiųjų grupelė, kuri organizuosis kelionę į mėgstamos grupės koncertą kitame mieste ar futbolo varžybas.

Susikurkite mažus poros intymumą stiprinančius ritualus kasdienybėje. Tai gali būti apsikabinimas ryte tik atsikėlus, juokinga SMS žinutė, ilgesnis akių kontaktas vakarienės metu, švelnus kojos stumtelėjimas po stalu, ar bet koks kitas veiksmas, parodantis kito žmogaus svarbą ir padedantis ištverti sunkius atstūmimo ar konflikto su vaikais momentus.

Leiskite patėviams atsitraukti.  Buvimo „svetimu“ vaidmuo emociškai išsekina, tad visai pravartu namuose turėti savo erdvę (praverstų gera garso izoliacija 😊), kurioje galėtų pabūti viena(s). Pomėgiai už šeimos ribų, susitikimai su draugais pamotėms ir patėviams leidžia kitur patirti „saviškio“ rolę, o tuo pačiu metu tėvai su savo vaikais gali turėti asmeninį tėvų – vaikų laiką.