Dažnai konsultacijose užduoda klausimus, į kuriuos nėra vienareikšmio atsakymo. Šis klausimas yra vienas iš tokių. Kai kurie tėvai vaikams apie galimą kūdikėlį pradeda kalbėti dar tik planuodami nėštumą, taip duodami laiko vaikams susigyventi su mintimi apie būsimą šeimos pagausėjimą.
Svarbu atsiminti, kad ypač mažamečiai vaikai nemoka saugoti
paslapčių, tad jiems rekomenduočiau pranešti tik tuomet, kai šia žinia norėsite pasidalinti ir su
aplinkiniais.
Vyresniems vaikams reiktų pasakyti anksčiau. Svarbu, kad šią žinią vaikams praneštų mama ar tėtis kartu su pamote ar patėviu, o ne mamos kūno pokyčius pastebėję draugai, kaimynai ar giminaičiai. Atsižvelgdami į vaikų amžių, poros santykių trukmę, buvusius ir planuojamus pokyčius vaikų gyvenime, poroje susitarkite, kada yra tinkamiausias laikas pranešti žinią vaikams.
Vaikai, kaip ir suaugę, sužinoję apie būsimus pokyčius išgyvena
įvairiausius jausmus.
Džiaugsmas,
kad gims broliukas ar sesutė, su kuriuo bus galima žaisti ir kartu leisti
laiką.
Baimė.
Vaikai gali išsigąsti, kad praras mamos ar tėčio dėmesį ir meilę, išskirtinę
vietą šeimoje, kad naujasis vaikas bus labiau mylimas, nes jo tėvai gyvena kartu.
Liūdesys.
Kūdikio gimimas gali ir liūdinti, nes tai dar labiau patvirtina faktą, kad mama
ir tėtis tikrai nebebus kartu. Vaikams, jau patyrusiems tėvų skyrybas ir išgyvenusiems savo
pirmosios šeimos praradimą, žinia, apie vaikelio gimimą gali sustiprinti netekties jausmą.
Pyktis. Yra tiek daug įvairiausių priežasčių, dėl ko galima supykti. Pavyzdžiui, kodėl niekas neklausė vaiko nuomonės dėl šeimos pagausėjimo, kodėl gims berniukas, o ne mergaitė arba atvirkščiai, kodėl turės mažesnį, o ne vyresnį brolį ir t.t.
Nerimas.
Vaikams gali būti neramu dėl įvairiausių praktinių klausimų – kur vaikelis
miegos, ar reikės su juo dalintis savo kambariu, žaislais, ar sumažės kišenpinigiai gimus kūdikiui.
Vyresni vaikai gali pradėti nerimauti, kad su kūdikio gimimu atsiras nauja šeima, kuriai jie nepriklausys, tad būtų svarbu įvardinti, kad tai nebus nauja šeima, bet dabartinė jūsų šeima tiesiog auga.
Dažniausiai aplanko sumišę jausmai. Vaikai
tuo pat metu gali jausti visą spektrą jausmų: džiaugsmą ir norą kuo greičiau
turėti žaidimų draugą ir tuo pačiu baimę dėl mamos ar tėčio meilės praradimo.
Pastebėjus skirtingus vaikų jausmus, svarbu būtų juos įvardinti: „matau, kad
apsidžiaugei, sužinojęs apie būsimą brolį, bet ir išsigandai, kad jis nepaimtų
tavo žaislų“.
Nereagavimas arba jausmų neparodymas. Kai kurie vaikai gali visai
nereaguoti išgirdę žinią apie būsimą kūdikį, o tiesiog nukreipti kalbą. Pavyzdžiui, kai jūs pasakote, kad mergaitė turės sesę, ji lyg niekur nieko paklausia, kas bus vakarienei. Tai
gali rodyti vaiko sumišimą, nežinojimą, kaip reaguoti, baimę parodyti kylančius nemalonius
jausmus.
Vaikų jausmai gali keistis, tad kartas nuo karto vertinga jų paklausti, kaip jie jaučiasi dėl būsimo kūdikėlio, ką apie jį galvoja, kaip, jų
nuomone, pasikeis šeimos gyvenimas gimus vaikeliui. Žmonėms palengvėja, kai jie
gali dalintis savo įsivaizdavimais, jausmais, nerimu. Svarbu vaikams
pasakyti, kad net jeigu šeimoje vyks pokyčiai, teks skirti nemažai laiko gimusiam kūdikiui, jie vis tiek bus mylimi, vertinami ir
labai svarbūs.
Galite vaikus įtraukti į pasiruošimo procesą – klausti jų nuomonės dėl perkamų daiktų, aplinkos paruošimo, kambario apipavidalinimo. Tačiau neverskite to daryti, jeigu matote, kad jie nenori. Galbūt jiems reikia daugiau laiko apsiprasti.
Kaip padėti vaikams gimus kūdikiui?
Atvykus iš ligoninės su naujagimiu pirmiausia pasisveikinkite su
vaiku, apkabinkite jį ir tik tada pažindinkite su kūdikiu.
Kasdien skirkite asmeninio laiko vaikui: skaitykite prieš miegą, kartu gerkite arbatą, išeikite pasivaikščioti ir pasikalbėti.
Švęsdami vaiko gimimą nepamirškite ir vyresnėlių – paprašykite, kad atėję naujagimį lankyti svečiai parodytų dėmesį ir vyresniems vaikams. Marškinėliai su užrašu „vyresnis brolis“ gali suteikti išskirtinumo ir svarbumo jausmą.
Pastebėję vaiko pavydą kūdikiui, leiskite apie jį kalbėti, negėdinkite ir nesistenkite greit sumažinti pavydo jausmo. Pasakykite, kad normalu jausti pavydą, kai šalia yra mažas žmogutis, kuriam mama ar tėtis turi skirti labai daug dėmesio. Tačiau stabdykite netinkamą elgesį, jeigu vaikas bando nuskriausti kūdikį - galima pykti ir pavydėti, bet negalima skriausti.
Mažus vaikus pamokykite, kaip saugiai elgtis su kūdikiu, kaip švelniai galima glostyti, žaisti. Vyresnieji mielai tampa pagalbininkais - duokite jiems nedidelių atsakomybių, pasidžiaukite svarbiu vyresniojo brolio ar sesės vaidmeniu.
Praneškite darželio auklėtojoms, pradinių klasių mokytojoms apie pokyčius šeimoje ir galimą didesnio suaugusiųjų dėmesio poreikį jūsų vaikams.
Pirmagimio gimimas tik vienam iš tėvų
Gali būti, kad vienam iš tėvų tai bus pirmasis vaikas, o kitam jau
trečias. Gimus pirmagimiui daugelis dalykų patiriama pirmą kartą – nusišypsojo,
pradėjo žįsti krūtį, atsisėdo, pradėjo ropoti ir t.t. Šios patirtys kelia stipresnius, ypatingus
jausmus pirmagimio tėvams, o kitas tėvas, jau tą patyręs nebe pirmą kartą,
reaguoja ramiau, paprasčiau. Tai normalu ir svarbu nekaltinti, o suprasti, kad
patirtys ir reakcijos gali skirtis.
Ne kartą sudėtinių šeimų pirmagimių tėvai dalinosi: „kai gimė mano
vaikas, įsimylėjau jį ir nebežinojau, kaip reikės toliau mylėti antrosios pusės
vaikus“. Taip gali būti, todėl nereikėtų dėl to savęs
kaltinti - jausmai nelygu veiksmai. Svarbu, kad jūsų vaikas netaptų išskirtinai privilegijuotas kitų vaikų atžvilgiu. Visi šeimos vaikai turi jaustis saugūs, mylimi ir palaikomi.
Gali būti, kad buvę partneriai, sužinoję apie vaiko gimimą, irgi
patirs įvairius jausmus: pavydą, nerimą, liūdesį, pyktį ar skausmą.
Kartais buvę partneriai džiaugsmingai pasveikina, o kartais santykiai suprastėja pvz., atsisako mokėti
alimentus nenorėdami remti kito vyro šeimos.
Apsvarstykite, ar norite šią žinią patys pranešti buvusiems
partneriams, ar leisite, kad jie sužinotų iš kažkur kitur. Galbūt verta patiems pranešti, taip apsaugant vaikus nuo įtampos ir nežinojimo, ar gali šia tema kalbėtis su kitu tėvu/mama, kaip mama ar tėtis reaguos išgirdęs šią žinią, galbūt mama ar tėtis gali padėti vaikui priimti pokyčius naujoje šeimoje.